Atsakymas: Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tobuliausią tikėjimą turi geriausiai besielgiantys tikintieji.“ Perdavė At-Tirmizi ir Ahmed.

Atsakymas: 1 - Nes tai veda į meilę Allahui.
2 - Tai veda į meilę kūrinijai.
3 - Tai yra sunkiausias dalykas Svarstyklėse.
4 - Tai veda prie gausesnio atlygio.
5 - Tai tobulo tikėjimo ženklas.

Atsakymas: iš Kilniojo Korano, kaip Visagalis tarė: { Iš tiesų, šis Koranas veda į tai, kas teisingiausia} [Koranas, sūra „Nakties kelionė“ 17:9]. Ir iš Pranašo sunnos kaip Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Buvau pasiųstas ištobulinti geras manieras.“ Perdavė Ahmed.

Atsakymas: ihsan reiškia nuolat klausyti Allaho ir elgtis maloniai bei geranoriškai visų būtybių atžvilgiu.
Pranašas tarė: „Iš tiesų, Allahas įsakė gerumą viskam.“ Perdavė Muslim.
Ihsan pavyzdžiai:
. Geranoriškumas garbinant Visagalį Allahą, skiriant garbinimą visiškai nuoširdžiai Jam.
. Geranoriškumas tėvams žodžiais ir poelgiais.
. Geranoriškumas giminaičiams ir artimiesiems.
. Geranoriškumas kaimynams.
. Geranoriškumas našlaičiams ir vargstantiems.
. Geranoriškumas tam, kuris tave įžeidė.
. Geranoriškumas kalbant.
. Geranoriškumas ginčuose.
. Geranoriškumas gyvūnams.

Atsakymas: ihsan priešingybė yra isa-a (įžeidimas).
Įžeidimo pavyzdžiai: - Nenuoširdumas garbinant Visagalį Allahą.
- Blogas elgesys su savo tėvais.
- Giminystės ryšių nutraukimas.
- Blogas elgesys su kaimynams.
- Atsisakymas daryti gera vargšams ir skurstantiems, ir kiti blogi dalykai.

Atsakymas:
1 - Ištikimybė išsaugant Visagalio Allaho teises.
Jos apraiškos: ištikimybė atliekant ritualus – maldą, zakatą, pasninką, hadžą ir kitas religines pareigas.
2 - Ištikimybė išsaugant kitų teises:
- saugoti žmonių garbę.
- saugoti žmonių turtą.
- saugoti žmonių gyvybes.
- saugoti žmonių paslaptis ir viską, ką jie jums patikėjo.
Visagalis Allahas tarė, išvardindamas sėkmingųjų savybes: {Tie, kurie yra ištikimai atsidavę savo Amanat (visoms pareigoms, kurias Allahas įsakė, sąžiningumui, moralinei atsakomybei ir patikėtiems dalykams) ir savo įsipareigojimams} [Koranas, sūra „Tikintieji“ 23:8].

Atsakymas: Išdavystė, o tai reiškia Visagalio Allaho ir žmonių teisių švaistymą.
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Yra trys veidmainio požymiai“ tarp kurių jis paminėjo: „... o jei jam patikėta, jis išduoda pasitikėjimą“. Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: kai mes sakome viską taip, kaip yra, arba kai mūsų žodžiai atitinka tikrovę.
Jo apraiškos apima:
- sąžiningumas kalbant su žmonėmis.
- sąžiningumas duodant pažadą.
- sąžiningumas visuose žodžiuose ir veiksmuose.
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Sąžiningumas veda į teisumą, o teisumas veda į Rojų. O žmogus ir toliau sako tiesą, kol tampa teisingiausu žmogumi (sidik).“ Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: Melas, o tai yra tiesos priešingybė. Pavyzdžiai: melas žmonėms, pažadų netęsėjimas ir melagingi parodymai.
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Melas veda į nedorybę, o nedorybė veda į pragarą. O žmogus ir toliau meluoja, kol bus užrašytas pas Allahą melagiu.“ Al-Bukhari ir Muslim. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) dar pasakė: „Yra trys veidmainio požymiai“, tarp kurių jis paminėjo: „Kalbėdamas meluoja, o pažadėdamas pažadą sulaužo.“ Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: - kantrybė paklūstant Visagaliam Allahui.
- kantrybė susilaikant nuo nuodėmių.
- kantrybė mums nemalonaus likimo atžvilgiu ir Allaho šlovinimas bet kokiu atveju.
Tarė Visagalis: { Ir Allahas myli As-Sabirun (kantriuosius).} [Koranas, sūra „Imrano giminė“ 3:146]. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kokia nuostabi yra tikinčiojo būsena. Jam viskas yra gerai, ir tai nėra duota niekam, išskyrus tikinčiam. Jei jam atsitinka kas nors gero , jis padėkoja (Allahui) ir tai tampa jam gėriu. O jei jį ištinka nelaimė, jis ištveria kantriai ir taip jam geriau.“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: Nekantrumas yra kantrybės priešingybė ir reiškia parodyti nekantrumą paklūstant Allahui ir susilaikant nuo nuodėmių. Tai taip pat reiškia nepasitenkinimą Allaho lemtimi žodžiais ar darbais.
Jo apraiškos apima:
- mirties linkėjimas.
- plekšnojimas į skruostus.
- drabužių plėšymas.
- plaukų rovimasis.
- mirties šaukimasis.
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Atlygio dydis eina kartu su kančios dydžiu. Kai Allahas, Didis ir Šlovingas, myli žmones, Jis juos išbando, ir tie, kurie tai priima, su malonumu sutinka Allaho malonę, o nepatenkintieji – Allaho nemalonę.“ Perdavė At-Tirmizi ir Ibn Madža.

Atsakymas: tai žmonių bendradarbiavimas tiesoje ir gėryje.
Bendradarbiavimo pavyzdžiai:
- bendradarbiavimas atkuriant teises.
- bendradarbiavimas atremiant engėją.
- bendradarbiavimas tenkinant žmonių ir vargstančiųjų poreikius.
- bendradarbiavimas visokiausiame gėryje.
- nebendradarbiavimas nuodėmėje, skriaudoje ir nusižengime.
Tarė Visagalis: { Padėkite vienas kitam Al-Bir ir At-Takva (dorume, teisingume ir dievobaimingume), tačiau nepadėkite vienas kitam nuodėmėje ir prasižengime. Ir bijokite Allaho. Iš tiesų, Allahas yra Rūstus bausdamas.} [Koranas, sūra „Maistu padengtas stalas“ 5:2]. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tikinčiojo santykiai su kitu tikinčiuoju yra tarsi pastato (plytos), kiekvienas stiprina kitą.“ Al-Bukhari ir Muslim. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) dar pasakė: „Musulmonas yra musulmono brolis; jis jo neskriaudžia ir neperduoda engėjui. Kas tenkina savo brolio poreikius, Allahas patenkins jo poreikius; o kas atleidžia musulmoną nuo naštos, Allahas atleis jį nuo naštos iš Prikėlimo dienos naštų; ir kas pridengs musulmoną (jo klaidas), Allahas pridengs (jo klaidas) Prikėlimo dieną.“ Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: 1. Drovumas Allaho atžvilgiu, Jam nepaklusus.
2. Drovumas žmonių atžvilgiu, susilaikant nuo nešvankių ir nepadorių kalbų ir nuo auros atskleidimo.
Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Tikėjimas turi daugiau nei septyniasdešimt šakų“ arba „daugiau nei šešiasdešimt šakų“ - „Iš kurių geriausia yra sakyti: nėra kito dievo, išskyrus Allahą; o mažiausias iš jų yra kenksmingų objektų pašalinimas nuo kelio; ir drovumas - viena iš tikėjimo šakų.“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: - būti gailestingu seniems žmonėms ir gerbti juos.
- būti gailestingu jaunimui ir vaikams.
- Būti gailestingu vargšams ir skurstantiems.
- būti gailestingu gyvūnams, juos šeriant ir nekenkiant jiems.
Šiuo atžvilgiu Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tikinčiuosius jų abipusiu gailestingumu, meile ir užuojauta rasite kaip vieną kūną: jei kenčia vienas iš jo organų, visas kūnas reaguos su nemiga ir karščiavimu.“ Al-Bukhari ir Muslim. Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Gailestingųjų pasigailės Gailestingasis. Būkite gailestingi tiems, kurie yra žemėje, ir Tas, Kuris yra danguje, bus Gailestingas jums.“ Perdavė Abu Davud ir At-Tirmizi.

Atsakymas: - meilė Visagaliam Allahui.
Tarė Visagalis: { Bet tie, kurie tiki, myli Allahą labiau (nei ką nors kitą).} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:165].
- meilė Allaho Pasiuntiniui (ramybė ir Allaho palaima jam).
Tarė (ramybė ir Allaho palaima jam): „Prisiekiu Tuo, Kurio rankoje yra mano siela, nė vienas iš jūsų nepasieks tobulo tikėjimo, kol nebūsiu jam brangesnis už jo tėvą ir jo vaiką.“ Perdavė Al-Bukhari.
Meilė tikintiesiems ir linkėjimas jiems gėrio taip, kaip linkime sau.
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Nė vienas iš jūsų netiki, kol nelinki savo broliui to, ką linki pats sau.“ Perdavė Al-Bukhari.

Atsakymas: tai linksmas ir laimingas veidas su šypsena, draugiškumas ir maloningumas susitikus su žmonėmis.
Tai priešinga susiraukimui prieš žmones, o tai yra atstumiantis poelgis.
Daugelis hadisų mini linksmumo privalumus, tarp jų yra hadisas, kuriame Abu Zar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Nenureikšmink jokio gero poelgio, net jei tai būtų brolio sutikimas linksmu veidu.“ Perdavė Muslim. Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Šypsojimasis savo broliui yra labdara.“ Perdavė At-Tirmizi.

Atsakymas: tai noras, kad dingtų kitų palaiminimas, arba nekentimas matyti, kad kiti mėgaujasi palaima.
Tarė Visagalis: { ir nuo blogio pavyduolio, kai jis pavydi.“} [Koranas, sūra „Aušra“ 113:5]
Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Nejauskite neapykantos ir nepavydėkite vieni kitiems ir nenusukite vienas kitam nugaros, bet būkite, o Allaho tarnai, kaip broliai.“ Perdavė Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: tai yra tyčiojimasis iš savo brolio musulmono ir jo niekinimas, o tai neleistina.
Uždrausdamas tyčiotis, Visagalis Allahas tarė: { O jūs, kurie tikite! Neleiskite vieniem (vyram) šaipytis iš kitų, nes kiti gali būti geresni už juos. Ir neleiskite vienoms moterims šaipytis iš kitų moterų, nes kitos gali būti geresnės už jas. Ir nežeminkite vieni kitų, bei nesikreipkite blogomis pravardėmis. Ir kaip blogai yra vadinti savo brolį (nusidėjėliu ar nedorėliu) kuomet (jis yra priėmęs) tikėjimą. Ir kas neatgailauja, tie yra Zalimūn (nedorėlis, piktadariys ir t. t.).} [Koranas, sūra „Kambariai“ 49:11]

Atsakymas: tai yra negalvoti, kad vienas yra geresnis už kitus žmones, taigi žmogus neniekina žmonių ir neatmeta tiesos.
Tarė Visagalis: { Ir (ištikimi) Maloningiausiojo (Allaho) vergai yra tie, kurie vaikšto žeme kukliai ir ramiai} [Koranas, sūra „Atskyrimas“ 25:63]. T. y., jie yra nuolankūs. Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Allahas tikrai išaukštins tą, kuris yra nuolankus Jam.“ Perdavė Muslim. Ir tarė: „Allahas man nurodė, kad jūs visi turite būti kuklūs, kad žmonės nesididžiuotų vieni kitais ir kad neskriaustų vienas kito.“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: 1 - Arogancija sprendžiant tiesą, t. y. tiesos atmetimas ir nepriėmimas.
2 - Arogancija bendraujant su žmonėmis, t. y. tyčiojimasis bei jų niekinimas.
Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Kas turi atomo svorio arogancijos savo širdyje, nepateks į Rojų.“ Vyras pasakė: „O kas, jei žmogui patinka, kad drabužiai ir batai yra gražūs?“ Pranašas atsakė: „Iš tiesų, Allahas yra Gražus ir myli grožį. Arogancija yra tiesos atmetimas ir žvelgimas į žmones iš aukšto.“ Perdavė Muslim.
„Tiesos atmetimas“ - jos nepriėmimas.
„Žvelgimas į žmones iš aukšto“ - jų niekinimas.
Nešioti gražiai atrodančius drabužius ir avalynę nėra arogancija.

Atsakymas: - Sukčiavimas parduodant ir perkant, slepiant prekės trūkumą.
- Sukčiavimas mokantis, kaip ir mokinių sukčiavimas per egzaminus.
- Sukčiavimas kalbant, kaip melagingas liudijimas ir melas.
- Sutarčių pažeidimas.
Apgaudinėjimo draudimas yra paminėtas hadise, kuriame pranešama, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) kartą priėjo prie maisto krūvos, o kai įkišo į ją ranką, pirštai pajuto drėgmę. Taigi, jis paklausė: „Kas tai yra, o maisto savininke?“ Vyras atsakė: „Ant jų iškrito lietus, o Allaho Pasiuntiny“, po to Pranašas pasakė: „Kodėl nepalikai drėgnos dalies iš viršaus, kad žmonės tai matytų? Kas apgaudinėja, tai neturi nieko bendra su manimi.“ Perdavė Muslim.
„Maisto krūva“ - grūdų krūva.

Atsakymas: tai yra savo brolio musulmono paminėjimas jam nesant taip, kaip jam nepatiktų.
Tarė Visagalis: { ir neapkalbinėkite vienas kito. Ar vienas jūsų norėtų valgyti savo mirusio brolio mėsą? Jūs to nekęstumėte (todėl nekęskite apkalbinėjimo). Ir bijokite Allaho. Iš tiesų, Allahas yra Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą, Gailestingiausias.} [Koranas, sūra „Kambariai“ 49:12]

Atsakymas: tai vienas kito žodžių skleidimas tarp žmonių, siekiant sukelti žmonių nepasitikėjimą ir nesutarimus.
Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Apkalbinėtojas nepateks į Rojų.“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: tai vengimas daryti gerus darbus ir vykdyti pareigas.
Tai apima tinginystę atliekant religines pareigas.
Tarė Visagalis Allahas: { Iš tiesų, veidmainiai siekia apgauti Allahą, tačiau Jis yra Tas, Kuris apgauna juos. [19] Ir kai jie stojasi (atlikti) As-Salat (maldą), jie stojasi tingiai ir tik tam, kad žmonės pamatytų, ir jie neprisimena Allaho, tik truputį.} [Koranas, sūra „Moterys“ 4:142].
Taigi, tikintysis turėtų atsikratyti tinginystės, neveiklumo ir nesėdėti be darbo. Priešingai, jis turėtų būti aktyvus ir kruopštus, judėti, dirbti, dėti pastangas savo žemiškame gyvenime bei stengtis įtikti Allahui.

Atsakymas: 1 - Pagirtinas pyktis: tai pyktis, kurį žmogus jaučia dėl Allaho, jei netikintieji, veidmainiai ar kiti pažeidžia bet kurias Jo ribas.
2 - Nepagirtinas pyktis: pyktis, kuris skatina sakyti ir daryti tai, ko neturėtų.
Nepagirtinio pykčio gydymas:
Apsiplovimas (vudu).
Kas stovi, turi atsisėsti, o sėdintis - atsigulti.
Laikytis Pranašo patarimo šiuo klausimu, kaip jis pasakė: „Nepyk“.
Suvaldyti save pykčio metu.
Ieškoti prieglobsčio pas Allahą nuo prakeikto šėtono.
Tylėti.

Atsakymas: tai yra žmonių ydų ir tai, ką jie slepia, ieškojimas ir atskleidimas.
Draudžiamo šnipinėjimo pavyzdžiai:
- Stengtis sužinoti privačius žmonių reikalus jų namuose.
- Asmeninių žmonių pokalbių pasiklausymas.
Tarė Visagalis: { Ir nešnipinėkite} [Koranas, sūra „Kambariai“ 49:12]

Atsakymas: švaistymas yra neefektyvus pinigų išleidimas.
Jo priešingybė - šykštumas, tai yra atsisakymas tinkamai leisti pinigus.
Teisingiausia yra saikingas būdas tarp švaistymo ir šykštumo, t. y., būti dosniam.
Tarė Visagalis: { Ir tie, kurie, kai jie leidžia, nėra nei išlaidūs nei šykštuoliai, tačiau laikosi vidurio (kelio) tarp to (šių kraštutinumų).} [Koranas, sūra „Atskyrimas“ 25:63].

Atsakymas: bailumas yra bijojimas to, ko nereikėtų bijoti.
Pavyzdžiui, bijoma pasakyti tiesą ar uždrausti blogį.
Drąsa yra ryžtingai daryti tai, kas teisinga. Drąsos pavyzdys yra puolimas mūšyje, siekiant apsaugoti islamą ir musulmonus.
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) maldaudamas sakydavo: „Allahumma ini auzu bika min al-džubn...“ (O Allah! Aš prašau apsaugoti mane nuo bailumo.) Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Stiprus tikintysis yra geresnis ir brangesnis Allahui nei silpnas tikintysis, nors abiejuose yra gero.“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: - prakeikimai ir įžeidinėjimai.
- sakyti, kad kažkas yra gyvulys ar pan.
- necenzūrinių ar nepadorių žodžių sakymas.
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) uždraudė visus tokius dalykus sakydamas: „Tikras tikintysis nedalyvauja nei patyčiose, nei dažnai keikiant (kitus), nei jis būna nepadorus ar įžeidus.“ Perdavė At-Tirmizi ir Ibn Haban.

Atsakymas: 1. Prašyti Allaho, kad jis suteiktų jums gerą moralę, ir prašyti Jo padėti jums jų laikytis.
2. Nuolat paisyti Visagalio Allaho ir žinoti, kad jis tave pažįsta, girdi ir mato.
3. Prisiminti atlygį už gerą moralę ir kad tai yra priežastis patekti į Rojų.
4. Prisiminti blogos moralės pasekmes ir kad tai yra priežastis patekti į Pragarą.
5. Gera moralė padeda laimėti Visagalio Allaho ir Jo kūrinijos meilę, o bloga moralė sukelia Allaho ir Jo kūrinijos rūstybę.
6. Skaityti Pranašo biografiją ir imti jį (ramybė ir Allaho palaima jam) sektinu pavyzdžiu.
7. Priimti gerus žmones kompanjonais ir vengti piktų žmonių draugijos.