Atsakymas: tahara reiškia apsivalymą nuo hadas (ritualinės nešvaros) ir khabas (materialių nešvarumų).
Apsivalymas nuo „khabas“ yra materialių nešvarumų pašalinimas nuo kūno, drabužių ar maldos vietos.
Apsivalymas nuo „hadas“ daromas atliekant apsiplovimą (vudu) arba ghusl (apsiprausimą) tyru vandeniu, arba atliekant tajamum (sausą apsiplovimą), jei vandens nėra arba sunku jį naudoti.

Atsakymas: plaunant vandeniu, kol taps švaru.
Kalbant apie indus, iš kurių šuo valgė ar gėrė, jie plaunami septynis kartus, pirmą kartą - su žeme.

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kai musulmonas (kitaip, tikintysis) atlieka vudu ir nusiplauna veidą, viskas, kas nuodėminga, į ką jis žiūrėjo savo akimis, nuteka nuo jo veido kartu su vandeniu (arba kartu su paskutiniu vandens lašu). Kai jis nusiplauna rankas, kartu su vandeniu (arba kartu su paskutiniu vandens lašu), visi nuodėmingi dalykai, kuriuos jis padarė savo rankomis, nukrenta. Kai jis plauna kojas, kartu su vandeniu (arba kartu su paskutiniu vandens lašu) nuo jo kojų nuteka viskas, kas nuodėminga, į ką jos ėjo, ir taip tęsiasi tol, kol jis tampa laisvas nuo nuodėmių.“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: plauti rankas tris kartus.
Tris kartus skalauti burną, įtraukti vandenį į nosį ir jį išpūsti - tris kartus.
Skalauti burną (madmada) reiškia įsiurbti vandenį į burną, išskalauti ir išspjauti vandenį.
Skalauti nosį (istinšak) reiškia įtraukti vandenį į nosį iš dešinės rankos.
Išpūtimas (istinsar) reiškia, pasitelkiant kairę ranką, išpūsti vandenį, kuris buvo įsiurbtas į nosį.
Nuplauti veidą tris kartus.
Tris kartus plauti rankas, įskaitant alkūnes.
Šlapiomis rankomis perbraukti per galvą nuo kaktos iki pakaušio ir atgal bei išvalyti ausis.
Plauti kojas iki kulkšnių tris kartus.
Tai yra pats tobuliausias apsiprausimo būdas ir taip Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) darė, kaip pranešta Al-Bukhari ir Muslim autentiškuose chadisuose, kuriuos perdavė Usman, Abdullah Ibn Zaid ir kiti. Taip pat buvo autentiškai pranešta nuo Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) Sachych Al-Bukhari rinkinyje ir kt., kad jis kartais vieną kartą, o kartais ir du kartus plaudavo kiekvieną atitinkamą kūno dalį, atlikdamas vudu.

Atsakymas: privalomi vudu veiksmai yra tie, dėl kurių apsiplovimas tampa negaliojantis, jei vienas iš jų yra praleistas. Jie yra:
1 - Veido plovimas, apimantis burnos skalavimą ir vandens įtraukimą į nosį.
2 - Rankų, įskaitant alkūnes, plovimas.
3 - Perbraukimas per galvą, įskaitant ausų valymą.
4 - Pėdų plovimas iki kulkšnių.
5 - Numatyto eiliškumo palaikymas pirmiausia plaunant veidą, po to rankas, tada perbraukiant galvą, galiausiai nuplaunant kojas.
6 - Veiksmų tęstinumas: tarp veiksmų neturėtų būti tokių laiko tarpų, per kuriuos nuplautos kūno dalys spėtų išdžiūti.
Pavyzdžiui, žmogus atlieka pusę vudu ir po kurio laiko jį pabaigia - toks apsiplovimas negalioja.

Atsakymas: rekomenduojami apsiplovimo veiksmai yra tie veiksmai, kuriuos atlikus, atlygis didėja, o neatlikus nėra nuodėmės ir vudu galioja. Jie yra:
1 - Sakyti bismillah (vardan Allaho).
2 - Naudoti sivak (dantų valymo šakelę).
3 - Plauti delnus.
4 - Plauti tarpupirščius.
5 - Plauti kūno dalis antrą ir trečią kartą.
6 - Pirmiausia pradėti nuo dešiniųjų kūno dalių.
7 - Po apsiplovimo ištarti šį zikr: „Liudiju, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, kuris neturi partnerių, ir liudiju, kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys (Ašhadu allia iliaha illa-llah ua ašhadu anna Muchammadan abduhu ua rasūluh).“
8 - Dviejų maldos rakatų atlikimas po vudu.

Atsakymas: - viskas, kas išeina iš dviejų privačių kūno dalių, t.y., šlapimas, išmatos ar dujos.
- Miegas, beprotybė arba sąmonės netekimas.
- Kupranugarių mėsos valgymas.
- Tiesioginis privačių kūno dalių lietimas, be barjero.

Atsakymas: tai žemės paviršiaus naudojimas apsivalymui, kai nėra vandens arba negalima jo panaudoti.

Atsakymas: vieną kartą paliečiant žemę delnais ir nusišluostant veidą bei išorines rankų dalis.

Atsakymas: - tie patys kaip ir vudu anuliuojantys veiksniai.
Taip pat kai atsiranda galimybė naudoti vandenį.

Atsakymas: khuffain - odinės kojinės.
- Džauvarib - kojinės, kurios yra pagamintos ne iš odos.
Leidžiama per jas (khuffain ir džauvarib) perbraukti atliekant vudu, vietoj kojų plovimo.

Atsakymas: palengvinimas žmonėms, ypač šaltu oru ar kelyje, kai sunku nusimauti kojines ar nusiauti batus apsiprausimui.

Atsakymas: 1 - Jas užsimauti būnant tyrumo būsenoje, t.y., po vudu atlikimo.
2 - Khuffain turi būti švarios, nes negalima šluostyti to, kas nešvaru.
3 - Khuffain turi dengti visas pėdas, įskaitant kulkšnis.
4 - Galima perbraukti griežtai apibrėžtam laikotarpiui. Jei nekeliaujama, tai vieną dieną, o jei keliajama, tada tris dienas.

Atsakymas: šlapiais pirštais braukti nuo kojų pirštų iki blauzdos, dešine ranka perbraukti per dešinę koją, o kaire ranka - per kairę. Perbraukimo metu rankų pirštai turi būti praskėsti ir tai turi būti atliekama vieną kartą, nekartojant.

Atsakymas: 1 - Pasibaigus konkretaus perbraukimo laiko trukmei, po to per jas braukti nebegalima: nekeliautojui dieną ir naktį, o keliautojui - tris dienas ir tris naktis (esamas reikia pakeisti naujomis khuffain).
2 - Nusimovus khuffain arba vieną iš jų.

Atsakymas: malda yra Allaho garbinimas tam tikrais žodžiais ir veiksmais, pradedant su takbir ir baigiant su taslim (atsisveikinimu).

Atsakymas: malda yra kiekvieno musulmono pareiga (fard).
Tarė Visagalis: { Iš tiesų, As-Salat (malda) yra įsakyta tikintiesiems nustatytomis valandomis.} [Koranas, sūra „Moterys“ 4:103].

Atsakymas: maldos atsisakymas reiškia netikėjimą (kufr), kaip Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Sandora (kuri atskiria) tarp mūsų ir jų (netikinčiųjų) yra malda; taigi, kas jos atsisako, iš tikrųjų atliko netikėjimo veiksmą (kufr).“
Perdavė Achmed, At-Tirmizi ir kiti.

Atsakymas: musulmonas meldžiasi penkis kartus per dieną: fadžr malda - du rakatai, zuhr - keturi, asr - keturi, maghrib - trys, iša - keturi.

Atsakymas: 1 - islamo priėmimas, nes netikinčiojo malda negalioja.
2 - Sveikas protas, nes išprotėjusio žmogaus malda negalioja.
3 - Sąmonė, nes sąmoningo amžiaus nesulaukusio vaiko malda negalioja.
4 - Ketinimas.
5 - Nustatyto maldos laiko pradžia.
6 - Tyrumas, t.y. hadas (ritualinės nešvaros) pašalinimas.
7 - Tyrumas nuo nešvarumų.
8 - Privačių dalių (auros) uždengimas.
9 - Atsigręžimas į kiblą (Kaabos kryptį).

Atsakymas: tai keturiolika ramsčių, kurie yra:
1 - Stovėti privalomoje maldoje, jei įmanoma.
2 - Ištarti atidarantį takbir (t.y. sakyti Allahu akbar).
3 - Recituoti sūrą „Atveriančioji“ (Al-Faticha).
4 - Nusilenkti (rukū) tiesia nugara galvos lygyje.
5 - Pakilti iš nusilenkimo.
6 - Stovėti tiesiai.
7 - Pulti kniūbsčia (sudžiūd) - tai yra kaktos, nosies, delnų, kelių ir kojų pirštų galų padėjimas ant žemės nusilenkiant.
8 - Pakilti iš sukniūbimo.
9 - Sėdėti tarp dviejų sukniūbimų (sudžiūdų).
Suna yra sėdėti ant kairės pėdos, dešinę pėdą laikant tiesiai, sulenktais pirštais, kad jie būtų nukreipti į kiblą.
10 - Romumas atliekant kiekvieną veiksmą.
11 - Ištarti paskutinį tašahud.
12 - Sėdėti tašahud ištarimo metu.
13 - Sakyti du taslim (atsisveikinimus), tai yra du kartus ištarti - „Assalamu alaikum va rahmatul-lah“.
14 - Palaikyti numatytą ramsčių tvarką, kaip minėta anksčiau. Taigi, jei žmogus tyčia puola kniūbsčia (sudžud) prieš nusilenkdamas (rukū), jo malda negalioja. Tačiau jei tai padarys netyčia, jis turi grįžti atgal ir pirmiausia nusilenkti, o tada puolti kniūbsčia.

Atsakymas: jų yra aštuoni:
1 - Ištarti visus takbir, įskaitant atidaromąjį.
2 - Su imamu ir vienam besimeldžiančiam sakyti „samijal-lahu liman hamidah (Allahas girdi, kas Jį giria).“
3 - Sakyti „rabbana va lakal-hamd (Viešpatie, visa šlovė priklauso Tau).“
4 - Sakyti „subhana rabijal-azim (Šlovė mano Viešpačiui, Didingajam)“ vieną kartą nusilenkiant (per ruku).
5 - Sakyti „subhana rabijal-ala (Šlovė mano Viešpačiui, Aukščiausiajam)“ vieną kartą puolant kniūbsčia (per sudžud).
6 - Sakyti „rabigh-firli (Viešpatie, atleisk man)“ tarp dviejų sudžiūd.
7 - Ištarti pirmąjį tašahud.
8 - Sėdėti per pirmąjį tašahud.

Atsakymas: jų yra vienuolika:
1) Sakyti po įžanginio (ihram) takbir, istiftah takbir: „subhanakal-lahumma ua bi-hamdika, ua tabarakas-mu-ka, ua tala džaduka, ua lia iliaha ghairuk (Šlovė tau, o Allah, Palaimintas Tavo vardas, Tavo didybė yra aukščiau už viską, ir nėra jokio kito dievo, išskyrus Tave).“
2 - Ištarti tavuz (t.y., sakyti: aūzu billahi minaš-šajtanir-radžim) (ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo prakeikto šėtono).
3 - Ištarti basmala (t.y., sakyti: bismil-liahir-rahmanir-rahim) (Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo).
4 - Sakyti amyn.
5 - Recituoti sūrą „Atveriančioji“ (Al-Fatiha).
6 - Imamas turi garsiai recituoti.
7 - Sakyti po tahmid (Allaho šlovinimo): mil-as-samauti va mil-al-ard va mil-a ma ši-ta min šaj-in bad (dangaus, žemės ir bet ko kito pripildymas).
8 - Ištarti daugiau negu vieną tasbih (t.y., sakyti subhana rabijal-azim) per ruku, - tarti du kartus, tris ar daugiau.
9 - Ištarti daugiau negu vieną tasbih per sudžud (t.y., sakyti subhana rabijal-ala).
9 - Ištarti „rabigh-firli“ daugiau negu vieną kartą tarp dviejų sudžiūd.
11 - Pranašo ir jo šeimos palaiminimų ir sveikinimų (ramybė jiems) tarimas paskutiniame tašahud ir maldauti (dua) po to.
Ketvirta: rekomenduojami maldos fiziniai veiksmai (suna) vadinami „Al-haj-at“, jie yra:
1 - Rankų pakėlimas atidarymo takbir metu.
2 - Rankų pakėlimas nusilenkimo metu.
2 - Rankų pakėlimas kylant iš nusilenkimo.
4 - Rankų nuleidimas po to.
5 - Dešinės rankos uždėjimas ant kairės
6 - Žiūrėti į vietą žemėje, kurią paliečia galva per sudžiūd.
7 - Stovint palikti tarpą tarp pėdų.
8 - Rankų padėjimas išskėstais pirštais ant kelių nusilenkimo metu ir tiesinant nugarą taip, kad galva būtų vienoje linijoje su nugara.
9 - Sudžud kūno dalis remti į žemę, tuo pačiu užtikrinti, kad visos jos liestųsi su žeme.
10 - Alkūnes patraukti nuo šonų, pilvą nuo šlaunų, o šlaunis nuo blauzdų. Taip pat išskėsti kelius, vertikaliai pastatyti pėdas, delnais liesti žemę. Dėti rankas priešais pečius ištiestais ir suglaustais pirštais.
11 - Sėdėti iftiraš pozicijoje (kairės kojos ištiesimas ir sėdėjimas ant jos, dešinės pėdos pastatymas vertikaliai, kad pirštai būtų nukreipti į kiblą) tarp dviejų sudžiūd ir pirmame tašahud. Taip pat sėdėti tauvaruk pozicijoje (maldininkas ištiesia kairę koją, padeda dešinę pėdą vertikaliai, kad abi būtų dešinėje pusėje, o sėdmenys būtų prispausti prie žemės) per antrą tašahhud.
12 - Uždėti ištiestas rankas ant šlaunų suglaustais pirštais tarp dviejų sudžiūd, o per tašahud sugniaužti dešinės rankos mažąjį ir bevardį pirštus, darant žiedą nykščiu ir viduriniu pirštais, o minint Allahą rodyti rodomuoju pirštu.
13 - Atsisveikinant veidą pasukti į dešinę, paskui į kairę.

Atsakymas: 1 - Praleisti vieną iš maldos ramsčių ar sąlygų.
2 - Kalbėti tyčia.
3 - Valgyti ar gerti.
4 - Dažnai ir nuolatos judėti.
5 - Tyčia praleisti vieną iš privalomų maldos veiksmų.

Atsakymas: melstis reikia taip:
1 - Maldininkas visu kūnu stovi tiesiai pasisukdamas į kiblą, nenukrypdamas nuo jos ir nesisukiodamas.
2 - Turı intenciją atlikti tam tikrą maldą, ne žodžiais, o širdyje.
3 - Ištaria atidarymo takbir, keldamas rankas iki pečių lygio.
4 - Dešinį delną uždeda ant kairės rankos po krūtine.
5 - Ištaria istiftach: „Allahumma ba-id baini va baina khataja kama ba-ata bajnal-mašriki val-maghrib, allahumma nakkini min khataja kama junakka as-subul-abjadu minad-danasi, allahumma-ghsilni min khatajaja bil ma-i vas-saldži val-barad“ (O Allahe, atskirk mane nuo mano nuodėmių, kaip atskyrei Rytus nuo Vakarų. O Allahe, apvalyk mane nuo mano nuodėmių, kaip baltą drabužį išvalytą nuo dėmių. O Allahe, nuplauk mano nuodėmes vandeniu, ledu ir kruša).
Arba sako: „subhanaka Allahuma va bihamdik, va tabarakas-muk, va tala džaduk, va lia iliaha ghajruk (Garbė Tau, o Allahe ir šlovė Tau, palaimintas Tavo vardas ir išaukštinta Tavo didybė, ir nėra kito dievo, išskyrus Tave).“
6 - Prašo Allaho apsaugos, sakydamas: „Auzu billiahi minaš-šaitanir-radžim (Ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo prakeikiamojo šėtono).“ 7 - Tada sako bismillah ir recituoja sūrą „Atveriančioji“ (al-Fatiha): { Vardan Allaho, Maloningojo, Gailestingojo (1) Visa šlovė ir dėkingumas - Allahui, pasaulių (alamyn - žmonijos, džinų ir visa, kas egzistuoja) Viešpačiui (2) Maloningiausiajam, Gailestingiausiajam (3) Atpildo Dienos (t. y. Prikėlimo dienos) Vieninteliam Valdytojui (ir Vieninteliam Teisėjui) (4) Tave (Vienintelį) mes garbiname ir Tavęs (Vienintelio) mes prašome pagalbos (5) Vesk mus Tiesiu keliu (6) Keliu tų, kuriems Tu suteikei Savo Malonę, bet ne tų, kurie užsitraukė Tavo Pyktį (kaip judėjai), ir ne tų, kurie nuklydo (kaip krikščionys). (7) } [Koranas, sūra „Atveriančioji“ 1:1-7].
Po to sako: amyn, t.y., o Allahe, atsakyk į prašymą.
8 - Tada recituoja kiek gali iš Korano, ir ilgiau recituoja fadžr maldoje.
9 - Po to nusilenkia Visagaliui taip Jį išaukštindamas, tardamas takbyr ir pakeldamas rankas prie pečių. Suna yra ištiesti nugarą taip, kad galva ir nugara būtų viename lygyje, ir dėti rankas išskėstais pirštais ant kelių.
10 - Nusilenkdamas (ruku) sako: „subhana rabijal-azim (Šlovė mano Viešpačiui, Didingajam)“ - tris kartus. Jei dar sako: „subhanaka Allahuma va bihamdik, allahuma ghfirli (Palaimintas Tu, o Allahe, Šlovė Tau. O Allahe, atleisk man)“, tai yra gerai.
11 - Pakyla nuo nusilenkimo sakydamas: „tegul Allahas išgirsta tuos, kurie Jį giria (sami Allahu liman hamida)“ ir pakelia rankas iki pečių lygio. O tas, kuris meldžiasi vadovaujamas imamo vietoj šių žodžių sako: „Viešpatie, šlovė tau (rabana va lakal hamd)“.
12 - Pakilęs iš ruku sako: „koks tobulas yra Allahas, Šlovė Jam; ir aš garbinu Jį sulig Jo kūrinių skaičiumi, ir sulig Jo pasitenkinimu (rabana va lakal hamd mil-assamavati va mil al-ardi va mila ma šita min šaj-in bad).“
13 - Tada atlieka pirmą sudžud sakydamas: „Allahu akbar (Allahas yra Didžiausias)“, remdamasis ant septynių sudžud kūno dalių: kaktos, nosies, delnų, kelių ir pėdų galų. Alkūnes atitraukdamas nuo šonų, neliečiant dilbiais žemės, o pirštus dėdamas taip, kad jie būtų nukreipti į kiblą.
14 - Puldamas kniūbsčia sako: „Išaukštintas yra mano Viešpats, Aukščiausiasis (subhana rabbijal-ala)“ tris kartus, o jei priduria: „Išaukštintas tu, o Allahe, mūsų Viešpatie, ir šlovė tau, atleisk man (subhanaka Allahuma, rabana va bihamdik, allahuma ghfirli), tai yra gerai.
15 - Po to pakelia galvą nuo sudžud sakydamas: „Allahu akbar (Allahas yra Didžiausias)“.
16 - Paskui pakelia galvą, tardamas takbir ir atsisėda ant kairės kojos, dešinę pėdą statydamas vertikaliai. Tuo pat metu deda rankas ant šlaunų. Tada sugniaužia mažąjį ir bevardį pirštą, o nykštį ir vidurinį pirštą sujungia žiedu, tardamas maldą ištiesia rodomąjį pirštą ir jį judina.
17 - Sėdėdamas tarp dviejų sudžud sako: „Rabi ghfirli va rhamni va hdini va rzukni va džburni va afini (Viešpatie, atleisk man, pasigailėk manęs, nukreipk mane tiesiu keliu, suteik man paveldėjimą, palaikyk mane ir suteik gerovę).“
18 - Atlieka antrąjį sudžud tardamas takbir ir sakydamas bei darydamas viską taip pat, kaip ir pirmajame.
19 - Pakyla iš antrojo sudžud ir stovi, sakydamas: „Allahu akbar“. Tada atlieka antrąjį rakatą, lygiai taip, kaip pirmąjį, išskyrus tai, kad jis neskaito istiftah.
20 - Po antrojo nusilenkimo antrajame rakate jis ištaria takbir ir lieka sėdėti taip pat, kaip ir tarp dviejų sudžud.
21 - Ištaria pirmąjį tašahud sakydamas: „At-tahijatu lilliahi va salavatu va tajibat, as-salamu alaika aijuhan-nabiju va rahmatullahi va barakatuh, as-salamu alaina va ala ibadillahi salihin, aš-hadu ala ilaha ill Allah va aš-hadu ana Muchammadan abduhu va rasuluh. Allahuma salli ala Muchammed, va ala ali Muchammed, kama salaita ala Ibrahim, va ala ali Ibrahim, inaka hamidun madžid, va barik ala Muchammed, va ala ali Muchammed, kama barakta ala Ibrahim, va ala ali Ibrahim, inaka hamidun madžid. Auzu billahi min azabi džahanam, va min azabil-kabr, va min fitnatil-mahja val-mamat, va min fintnatil-masihi dadžal. (Sveikinimai Allahui, maldos ir geri darbai. Taika tau, Pranaše, ir Allaho gailestingumas bei palaiminimai. Taika mums ir teisiems Allaho tarnams. Liudiju, kad nėra jokių kitų garbinimo vertų dievybių, išskyrus Allahą, ir liudiju kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys. O Allahe, siųsk maldas už Pranašą Muchammedą ir jo šeimą lygiai taip, kaip siuntei maldas už Abraomą ir jo šeimą; iš tiesų, Tu esi vertas šlovinimo ir garbės. O, Allahe, palaimink Pranašą Muchammedą ir jo šeimą, kaip kad palaiminai Abraomą ir jo šeimą. Iš tiesų, Tu esi vertas šlovinimo ir garbės. Aš ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo pragaro ir kapo kančių, nuo gyvenimo ir mirties išbandymų bei nuo Al-Masih Ad-Dadžal (netikrojo Mesijo) išbandymų.)“ Paskui gali prašyti Allaho visko, ko tik nori iš šio ir būsimo pasaulių gėrio.
22 - Po to pasuka galvą į dešinę sakydamas: „as salamu alaikum va rahmatullah (taika ir Allaho gailestingumas jums)“, tada pasuka galvą į kairę ir ištaria tuos pačius žodžius.
23 - Jei tai yra trijų ar keturių rakatų malda, tada pirmasis tašahud turėtų baigtis ties sakymu: „ašhadu ala ilaha illa Allah va ašhadu ana Muchammadan abduhu va rasulu (Liudiju, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, ir liudiju, kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys).“
24 - Atsistoja sakydamas: „Allahu akbar“ ir pakelia rankas taip, kad jos būtų vienoje linijoje su pečiais.
25 - Tada daro viską taip pat, kaip ir antrame rakate, tačiau trečiajame ir ketvirtajame rakate apsiriboja sūros „Atveriančioji“ recitavimu.
26 - Sėdi tavaruk pozicijoje, dešinę pėdą laikydamas stačią, kairiąją pėdą ištiesdamas po dešine koja, sėdmenis remdamas į žemę ir rankas uždėdamas ant šlaunų taip pat, kaip ir pirmajame tašahud.
27 - Sėdėdamas šioje pozicijoje ištaria visą tašahud.
28 - Ištaria taslim (atsisveikina) į dešinę, sakydamas: „as-salamu alaikum va rahmatullah (Allaho taika ir gailestingumas jums)“, tada į kairę.

Atsakymas: - „astaghfirullah (prašau Allaho atleidimo)“ - tris kartus.
- „Allahuma anta salam, va minka salam, tabarakta ja zal-džalali va al-ikram (O Allahe, Tu esi Tobulas, o iš Tavęs kyla gerovė, Palaimintas Tu, didybės ir dosnumo Turėtojau).“
- „La ilaha illa Allah vahdahu la šarika lahu, lahu al-mulku va lahu al-hamd va huva ala kuli šaj-in kadir, Allahuma la mania lima atajta va la mutija lima manata va la janfa-u zal-džadi mink al-džad (Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, Vieną be partnerių. Jam priklauso valdžia ir šlovė, ir Jis yra Visagalis. O Allahe, niekas neatims to, ką Tu davei, ir niekas nedovanos to, ką atėmei. Ir savininko turtas bus bevertis prieš Tave).“
- „La ilaha illa Allahu vahdahu la šarika lah, lahu al-mulku va lahu al-hamd va huva ala kuli šaj-in kadir, la haula va la kuvata illa billah, la ilaha illa Allah, va la na-budu illa ijah, lahun-ni-matu va lahul-fadl, va lahu azana-ul-hasan, la ilaha illa Allah mukhlisina Allahu din va lau karihal-kafirun (Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, Vieną be partnerių. Jam priklauso valdžia ir šlovė, ir Jis yra Visagalis. Nėra jokios jėgos ar dievo, išskyrus Allahą, ir mes negarbiname nieko kito, išskyrus Jį. Jam priklauso gėris, gailestingumas ir gražus pagyrimas. Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, mes skiriame religiją tik Jam, net jei jos nekenčia netikintieji).“
- „Subhanallah (Tebūna Išaukštintas Allahas)“ - trisdešimt tris kartus.
- „Alhamdulillah (Šlovė Allahui)“ - trisdešimt tris kartus.
- „Allahu akbar (Allahas yra Didžiausias)“ - trisdešimt tris kartus.
Tada, kad užbaigtų šimtą, sakyti: „La ilaha illa Allahu vahdahu la šarika lah, lahu al-mulku va lahu al-hamd va huva ala kuli šaj-in kadir (Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, Vieną be partnerių. Jam priklauso valdžia ir šlovė, ir Jis yra Visagalis.“
- Recituoti sūrą „Visiškas atsidavimas“, „Aušra“ ir „Žmonės“ tris kartus po fadžr ir maghrib maldų ir vieną kartą po kitų maldų.
- Recituoti „Al-Kursi“ ajatą vieną kartą.

Atsakymas: - du rakatai prieš fadžr maldą.
- Keturi rakatai prieš zuhr maldą.
- Du rakatai po zuhr maldos.
- Du rakatai po maghrib maldos.
- Du rakatai po iša maldos.
Kalbant apie atlygį, Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Allahas pastato namą Rojuje tam, kuris per vieną dieną ir naktį pasimeldžia dvylika neprivalomų rakatų.“ Perdavė Muslim, Ahmed ir kiti.

Atsakymas: penktadienis, kaip pasakė Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam): „Iš tiesų, penktadienis yra viena iš geriausių jūsų dienų. Tai diena, kai Adamas (Adomas) buvo sukurtas ir diena, kai jis mirė. Tai diena, kai bus pučiamas Trimitas ir bus smūgis. Taigi, siųskite man kuo daugiau palaiminimų tą dieną, nes jūsų palaiminimai pasieks mane.“ Žmonės paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, kaip tave pasieks mūsų palaiminimai, kai tavo kūnas bus jau suiręs?“ Jis atsakė: „Allahas uždraudė žemei praryti pranašų kūnus.“ Perdavė Abu Davud ir kiti.

Atsakymas: tai yra kiekvieno musulmono vyro, sulaukusio pilnametystės, esančio sveiko proto ir nesančio kelyje, pareiga.
Tarė Visagalis: {O jūs, kurie tikite (musulmonai). Kai skelbiamas kvietimas Salat (maldai) penktadienį (Džuma maldai), ateikite į Allaho prisiminimą [Džumos religinį pamokslą (Khutba) ir Salat (maldą)] ir palikite prekybą (ir visus kitus dalykus). Tai geriau jums, jei tik žinotumėte.} [Koranas, sūra „Džuma (Penktadienis)“ 62:9]

Atsakymas: džuma maldą sudaro du rakatai, per kuriuos imamas garsiai recituoja Koraną, ir prieš kuriuos yra du pamokslai (khutba).

Atsakymas: tai neleistina, išskyrus šariato patvirtintą pateisinimą. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas dėl aplaidumo praleidžia tris penktadienio maldas, Allahas uždeda antspaudą ant jo širdies.“ Perdavė Abu Davud ir kiti.

Atsakymas:
1 - Atlikti ghusl (apsiprausti).
2 - Naudoti kvepalus.
3 - Dėvėti geriausius drabužius.
4 - Anksti eiti į mečetę.
5 - Siųsti daugiau palaiminimų Pranašui.
6 - Recituoti sūrą „Urvas“ (Al-Kahf).
7 - Eiti pėščiomis į mečetę.
8 - Siekti išnaudoti laikotarpį, kai atsakoma malda (dua).

Atsakymas: Abdullah Ibn Umar (tebūnie Allahas jais patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kolektyvinė malda (džama) yra dvidešimt septyniais laipsniais geriau nei melstis vienam.“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: tai reiškia širdies susikaupimą ir kūno ramybę atliekant maldą.
Tarė Visagalis: { Sėkmingi iš tiesų yra tikintieji. (1) Tie, kurie atlieka savo Salat (maldas) visiškai rimtai ir pilnu nuolankumu. (2) [Koranas, sūra „Tikintieji“ 23:1-2]

Atsakymas: tai yra teisė į tam tikros rūšies turtą, kuri turi būti suteikta tam tikrai žmonių grupei konkrečiu laiku.
Tai vienas iš islamo ramsčių ir privaloma labdara, kuri paimama iš turtingųjų ir atiduodama vargšams.
Tarė Visagalis: { ir duokite Zakat} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:43].

Atsakymas: tai skiriasi nuo zakato, nes labdarai galima dovanoti bet ką, bet kokiam geram tikslui.
Tarė Visagalis: { Ir išleiskite vardan Allaho (t. y. visų rūšių Džihadas)} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:195].

Atsakymas: tai reiškia garbinti Allahą, susilaikant nuo pasninko anuliatorių nuo aušros iki saulėlydžio, tuo pačiu turint ketinimą pasninkauti. Jis yra dviejų tipų:
Pirma - privalomas pasninkas, pavyzdžiui, pasninkas Ramadano mėnesį, kuris yra vienas iš islamo ramsčių.
Tarė Visagalis: { O jūs, kurie tikite! As-Saum (pasninko) laikymasis yra nurodytas jums, kaip jis buvo nurodytas tiems, iki jūsų, tam, kad galėtumėte tapti Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais) } [Koranas, sūra „Karvė“ 2:183].
Antra - savanoriškas pasninkas, pavyzdžiui, pasninkauti pirmadieniais ir ketvirtadieniais kiekvieną savaitę, ar tris dienas kiekvieną mėnesį, iš kurių geriausios yra kiekvieno mėnulio mėnesio „baltosios“ dienos (13, 14, 15 dienos).

Atsakymas: Abu Hurairah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas pasninkauja Ramadaną su tikėjimu ir tikisi atpildo iš Allaho, jo praeities nuodėmės bus atleistos.“ Mutafakun alaih (pagal du didžius mokslininkus Al-Bukhari ir Muslim kaip „bendrai sutartas“).

Atsakymas: Abu Said Al-Khudri (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima) pasakė: „Kas pasninkauja dieną dėl Allaho, už tą dieną Allahas saugos jo veidą nuo Pragaro Ugnies atstumu kaip septyniasdešimt rudenių.“ Mutafakun alaih (pagal du didžius mokslininkus Al-Bukhari ir Muslim kaip „bendrai sutartas“).
„Septyniasdešimt rudenių“ reiškia: septyniasdešimt metų.

Atsakymas: 1 - tyčia valgyti ar gerti.
2 - Tyčia vemti.
3 - Islamo atmetimas.

Atsakymas: 1 - skubėti nutraukti pasninką.
2 - Suhur (valgymas prieš aušrą) ir jo suvėlinimas kiek tik įmanoma.
3 - Aktyviai atlikti gerus darbus ir garbinimus.
4 - Sakyti: „aš pasninkauju“, jei pasninkautojas įžeidinėjamas.
5 - Maldauti (dua) pasninko nutraukimo metu.
6 - Pasninko nutraukimas šviežiomis ar džiovintomis datulėmis, o jeigu jų nėra, vandeniu.

Atsakymas: hadž reiškia garbinti Visagalį Allahą, lankantis Jo namuose ir atliekant tam tikrus ritualus tam tikru metu.
Tarė Visagalis: { Ir Hadžas (piligriminė kelionė į Mekką) į Namą (Kaabą) yra pareiga, kurią žmonija turi Allahui, tiems, kurie išgali išlaidas (nuvykimo, prasimaitinimo ir apsistojimo). Ir tas, kuris netiki, tada Allahui nereikia nė vieno iš Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja).} [Koranas, sūra „Imrano giminė“ 3:97].

Atsakymas: 1 - ihram (įėjimas į ritualinę pasišventimo būseną).
2 - Stovėjimas prie Arafa.
3 - Tavaf al-ifada (apeiti Kaabą) atlikimas.
4 - Atlikti Sai (vaikščioti sparčiu žingsniu) tarp Safa ir Marva kalnų.

Atsakymas: Abu Hurairah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tas, kuris atlieka hadžą, nepasakydamas ir nepadarydamas nieko netinkamo, grįš toks pat švarus nuo nuodėmių, koks buvo tą dieną, kai motina jį pagimdė.“ Perdavė Al-Bukhari ir kiti.
„koks buvo tą dieną, kai motina jį pagimdė.“ t. y. laisvas nuo nuodėmių.

Atsakymas: umra - (mažoji piligrimystė) reiškia Visagalio Allaho garbinimą, apsilankant Jo Namuose (Kaaboje) ir bet kuriuo metu atliekant konkrečius ritualus.

Atsakymas: 1 - ihram (įėjimas į ritualinę pasišventimo būseną).
2 - Tavaf (Kaabos apėjimas).
3 - Sai (vaikščiojimas sparčiu žingsniu) tarp Safa ir Marva kalnų.

Atsakymas: tai reiškia dėti visas pastangas skleidžiant islamą ir ginant jį bei muslmonus arba kovojant su islamo priešais.
Tarė Visagalis: { ir stenkitės stipriai savo turtu ir savo gyvybėmis vardan Allaho. Tai geriau jums, jei tik jūs žinotumėte.} [Koranas, sūra ,,Atgaila“ 9:41].